Liuminescencija – švytėjimas, kurį sukelia nešiluminis energijos šaltinis. Švytėjimas vyksta įvairių rūšių medžiagose, kurių sudėtyje dažniausiai būna fosforo. Šaltos medžiagos švytėjimas vyksta dėl elektronų perėjimo iš sužadintos būsenos į pagrindinę. Elektronus sužadinti gali įvairių rūšių elektromagnetinės bangos, cheminės reakcijos ir pan. Jeigu elektronus sužadina regimoji ar ultravioletinė šviesa, tai turėsime fotoliuminescenciją, kuri skirstoma į fluorescenciją ir fosforescenciją. Fluorescuojančios medžiagos pakeičia ją sukėlusios šviesos dažnį į mažesnį. Fluorescencija baigiasi iškart po švitinimo. Fosforescuojančios medžiagos švyti ilgiau, net ir po švytėjimą sužadinančio spinduliavimo nutraukimo. Liuminescencija naudojama dienos šviesos lempose, kineskopuose, dirbant restauravimo darbus, nustatant cheminę medžiagos sudėtį, diagnozuojant ligas, aptinkant nematomus ar kosminius spindulius, tikrinant pinigus.