Lęšiu vadinamas šviesai skaidrus kūnas, turintis du sferinius paviršius (vienas iš jų gali būti plokščias). Lęšiai, kurie per vidurį yra storesni nei kraštuose, vadinami iškiliaisiais (glaudžiamaisiais). Per vidurį plonesni nei kraštuose lęšiai vadinami įgaubtaisiais (sklaidomaisiais). Per lęšių sferinių paviršių centrus einanti tiesė vadinama pagrindine optine ašimi. Pagrindiniu lęšio židiniu vadinamas taškas, kuriame susikerta pagrindinei optinei ašiai lygiagretūs spinduliai. Atsižvelgiant į tai, kur yra daiktas – arčiau ar toliau lęšio atžvilgiu, gaunami įvairūs atvaizdai (padidinti arba sumažinti, apversti arba neapversti, tikri arba menami). Lęšį apibūdina laužiamoji geba, matuojama dioptrijomis (žymima D). Glaudžiamųjų lęšių geba teigiama (pavyzdžiui, +1,5 D; +2 D), o sklaidomųjų lęšių geba neigiama (pavyzdžiui, –0,75 D; –2,5 D).