Kulono dėsnis – pagrindinis elektrostatikos dėsnis, paaiškinantis nejudančių įelektrintų kūnų sąveikos jėgas. Kulonas sutrumpintai žymimas raide C. Šis dėsnis labai panašus į visuotinės traukos dėsnį. 1785 m. atrastą dėsnį prancūzų mokslininkas Šarlis Ogiustenas Kulonas suformulavo taip: dviejų taškinių krūvių sąveikos jėga (žymima F) tiesiog proporcinga tų krūvių (žymima q1 ir q2) sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumo (žymima r) tarp jų kvadratui. Kuo krūviai didesni ir kuo jie arčiau vienas kito, tuo didesnės tarp jų sąveikos jėgos. Krūvio vienetas kulonas nustatomas pagal srovės stiprumo vienetą. Vienas kulonas – tai krūvis, per vieną sekundę pratekantis laidininko skerspjūviu, kai srovės stiprumas lygus vienam amperui (žymima 1 A).