Kritinė temperatūra – tai tokia temperatūra, kai skirtumas tarp skysčio ir jo sočiųjų garų fizinių savybių išnyksta. Skysčio tankis pasidaro lygus jo sočiųjų garų tankiui. Susidarius temperatūrai, aukštesnei už kritinę temperatūrą, medžiaga nebūna skystos, o tik dujinės būsenos. Dujos, kurių temperatūra žemesnė už kritinę, vadinamos nesočiaisiais garais. Tokius garus slegiant, juos galima paversti skysčiu. Jeigu dujų temperatūra viršija kritinę, jų suskystinti neįmanoma net ir panaudojus milžinišką (kelių tūkstančių atmosferų) slėgį. Vandens kritinė temperatūra yra 374 laipsniai Celsijaus, o slėgis – 218,5 atmosferų (žymima atm). Deguonies kritinė temperatūra – 118 laipsnių Celsijaus, o slėgis – 50,1 atmosferų.