Brauno judėjimas – tai netvarkingas mažų kietų dalelyčių judėjimas skystyje arba dujose. Pirmasis tokį judėjimą 1827 m. ištyrė škotų mokslininkas Robertas Braunas, stebėdamas žiedadulkių judėjimą vandenyje. Jo garbei šis judėjimas ir buvo pavadintas Brauno judėjimu. Mažos dalelės (žiedadulkės) juda, nes į jas iš įvairių pusių atsitrenkia nematomos, nepaprastai mažos ir greitos skysčio molekulės. Žiedadulkės juda netvarkingai, nes molekulių smūgiai iš skirtingų pusių yra nevienodi.