Bernulio dėsnis – tai dėsnis, kuriuo teigiama, kad tekančio skysčio slėgis yra didesnis tuose srauto pjūviuose, kuriuose jo greitis mažesnis, ir atvirkščiai – tuose pjūviuose, kuriuose greitis didesnis, slėgis yra mažesnis. Šį dėsnį 1738 m. nustatė šveicarų fizikas Danielis Bernulis (1700–1782 m.). Šis mokslininkas gavo neįtikėtiną rezultatą: vamzdžio susiaurėjimuose tekančio skysčio slėgis mažesnis negu platesnėje to vamzdžio dalyje. Slėgio sumažėjimo priežastis yra nevienodas skysčio tekėjimo greitis plačioje ir siauroje vamzdžio dalyse. Bernulio dėsnis tinka ne tik skysčių, bet ir dujų aplinkai. Bernulio dėsnis gana plačiai taikomas technikoje, pavyzdžiui, gaminant benziną įsiurbiančius automobilių karbiuratorius, vandens ir dažų purkštuvus, lėktuvo sparnų išgaubimus, dėl kurių sumažėja oro slėgis virš sparnų, ir lėktuvas gali kilti aukštyn.