Adiabatinis procesas – tai procesas, vykstantis šilumos atžvilgiu izoliuotoje sistemoje. Taigi adiabatinio proceso metu nevyksta šilumos apykaita tarp sistemos ir aplinkos kūnų. Nagrinėjamos sistemos (pavyzdžiui, dujų) vidinė energija (temperatūra) kinta tik dėl išorinių ar vidinių jėgų atliekamo darbo. Taip izoliuoti sistemos, kad ji negalėtų perduoti ar priimti šilumos iš aplinkinių kūnų, praktiškai negalime. Jeigu realūs procesai vyksta pakankamai greitai, šilumos apykaita su aplinka nespėja įvykti. Galima teigti, kad procesas, artimas adiabatiniam, vyksta dviračio pompoje: staigiai pompoje slegiamas oras įkaista, nes mechaninis darbas, atliekamas jį suslegiant, padidina oro vidinę energiją (pakelia jo temperatūrą). Kitas pavyzdys – dyzeliniuose varikliuose staigiai suslėgtas oras uždega degųjį mišinį. Staigiai adiabatiškai plečiantis dujoms, įvyksta priešingas procesas – dujos atšąla. Toks procesas gali būti panaudojamas ir oro suskystinimui, kai oro temperatūra nukrinta iki minus 200 laipsnių pagal Celsijaus skalę (žymima –200˚C). Kai oras pakyla virš žemės paviršiaus, jis adiabatiškai išsiplečia ir atšąla, ir iš jame esančių vandens garų susidaro debesys.