Labas visoms,
Aš nerūkau 9 mėn. Stažą turėjau bene 8 metus, motyvai mesti – dvokas iš burnos, pageltę dantys (vien ko vertas apatinės žiaunos vaizdas iš vidinės pusės), sparčiai brangstančios cigaretės bei tas šlykštus PRIKLAUSOMYBĖS jausmas. Kuo toliau tuo labiau pradėjo erzinti mintis, kad mano nuotaiką, darbingumą ir santykius su aplinkiniais VALDO popieriukas prikimštas brudo. Kai pagauni save rėkiančią ant artimų žmonių, nes nori rūkyt – bjauru.
Valios mesti po truputį neturėjau, todėl nutariau tai padaryti iškart. Paskutinę cigaretę užgesinau gruodžio mėnesį. Labai sunku buvo dvi savaites. Vėliau kankino nemiga. Pamažu galvos svaigimas ir lengvas pykinimas baigėsi.
Iš kart pradėjau sportuoti, priaugau 7 kg – riebalus pakeitė raumenukai. Nesinervinau, nes ir būdama rūkore svėriau dar daugiau. Lankiausi tose pačiose vietose, dalyvavau vakarėliuose, kavą gėriau. Ir į balkoną kartu su rūkančiais nueidavau. Nebijodavau sakyti, kad noriu rūkyti. Bet nerūkiau ir nerūkau iki šiol.
Gyvenimas be cigaretės geras, baliuose taip pat linksma, kava skani. Plius kvepiantys plaukai, balti dantys, žvalumas ir pasididžiavimas savim.
Tikrai verta pora savaičių pakentėti. Sėkmės!