Netiesioginė tyčia – darydamas veiką, asmuo suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių (pagal atitinkamas teisės normas sudarančių baudžiamosios veikos sudėtį), ir, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.