Introjekcija – tai išorinių dalykų (pvz., kitų žmonių nuomonių, elgesio, pomėgių) suvokimas kaip vidinių, kaip savo. Vaikystėje vaikai patiria introjekciją, kai save tapatina su tėvais, perima jų elgesį, būdą, emocijas. Introjekcija pasireiškia ir tarp įsimylėjusių žmonių, kai mylimo žmogaus būdas, pomėgiai ir savybės priimami kaip savi.