Atribucija – elgesio priežasčių aiškinimas, siejimas su aplinkybėmis. Gali būti vidinė atribucija, kai manoma, kad elgesio, pasekmių priežastys yra pačiame žmoguje (pvz., gabumai, žinios, charakteris ir pan.), ir išorinė atribucija, kai elgesio, pasekmių priežastys yra aplinkoje (pvz., oro sąlygos, aplinkiniai žmonės ir pan.). Jei žmogui būdingos vidinės atribucijos, tai nesėkmę darbe jis aiškins savo pastangų, žinių ar gabumų trūkumu. Jei jam būdingos išorinės atribucijos, tai tą pačią situaciją žmogus aiškins vadovo ar kolegų kalte, laiko trūkumu užduočiai ir t. t.