Mes buvome geriausios draugės. Visada viską pasipasakodavom. Ji niekada nesakė, kad norėtų nusižudyti! Kodėl taip padarė???
Mano geriausios draugės nebėra. Per jos laidotuves jaučiausi kaip sapne. Mama visą laiką buvo mane apkabinusi. Draugė nusižudė. Kodėl?
Prisimenu, kad anksčiau mes visada plepėdavome be perstojo, lankydavome kartu šokių ir keramikos būrelius. Bet vėliau ji pasikeitė - pasidarė tyli, labai tyli, kartais reikėdavo kelis kartus užduoti klausimą, kad išgirstum atsakymą. Pasikeitė ir nebeateidavo į būrelius. Sakė neturinti laiko, namuose daug darbų. Tikėjau. Pakabutį, kurį buvau jai paskolinusi, man atidavė (anksčiau jį pasiskolino, norėdama pasipuošti per mamos gimtadienį). Bet grąžino, nesupratau to.
Kalbėjom su ja apie mirtį. Draugei buvo labai įdomu, kas nutinka žmogui po mirties... Nusprendėm šį klausimą užduoti tikybos mokytojai. Bet nespėjom... Galvoju, kad visa tai buvo turbūt todėl, kad draugė planavo nusižudyti.
Jau metai praėjo, geriausios draugės nebėra. Ilgai tęsęsi išgyvenimai nepraėjo. Nors ji ir nusižudė, problemos neišsisprendė. Atvirkščiai: jos mama susirgo depresija, tėtis pradėjo gerti ir neteko darbo, močiutė nuolat guli ligoninėse. O aš kasdien galvoju, kad buvau bloga draugė, ir kaltinu save, kodėl nesugebėjau jos išgelbėti.