Marija ateina pas Aušrą į svečius. Aušra vakar buvo mokyklos šokiuose, tad Marija nekantrauja išgirsti visas smulkmenas.
Tačiau, įėjusi į kambarį, pamato Aušrą, gulinčią lovoje.
Marija: Labas, tai kas nutiko? Sergi? Atrodai tikrai nekaip... Aušra: Skauda galvą ir labai negera...
Marija: Gal peršalai vakar? Kaip sekėsi?
Aušra: Oi, neklausk... Buvo siaubinga... - nusiminusi atsako.
Marija: Tai kas, sakyk! Susipykot su Margarita?
Aušra: Ne... Vakar pagaliau pasiryžau užkalbinti Saulių ir kartu pašokti.
Marija: Tai gerai, nematau nieko čia blogo...
Aušra: Klausyk toliau... Vakar visą vakarą labai jaudinausi, net kojos virpėjo, labai bijojau jam net žodelį pratarti... Tai Margarita pasiūlė truputį įkalt“, kad drąsiau jausčiausi... Nuėjome pas jos draugus, o jie sėdėjo prie mokyklos kampo ir gėrė vyną. Tai aš truputėlį ir gurkštelėjau... Buvo neskanu, bet gėda atsisakyti. Bijojau pasirodyti nevėkšla... Taip net nepajutau, kad labai apgirtau. Vėliau grįžome į salę. Aš pamačiau kampe su draugais besišnekučiuojantį Saulių. Net nepajutau, kaip priėjau prie jo. Labai sunkiai sekėsi kalbėti. Pamenu, kad jo draugai juokėsi. Pakviečiau jį šokti, jis sutiko. Tik kai pradėjome, man siaubingai apsisuko galva ir aš apsivėmiau... – Aušra užsidengia akis iš gėdos.
Marija: Vaje, o tai kas buvo toliau?
Aušra: Nelabai ką ir bepamenu, tik kad Margarita mane išvedė iš salės, o vėliau – aš jau namie. Atsibudau visa dvokianti su drabužiais. Viskas, Saulius į mane tikrai nebežiūrės, net baisu į mokyklą eiti...
Marija: Na taip... negerai tu čia pasielgei... Nereikėjo tau gerti. Tu esi puiki mergina, tau tikrai nereikėjo to alkoholio... Aušra: Žinau, gailiuosi, kad taip pasielgiau, labai gėda. Gaila, bet nieko pakeisti nebegaliu - kas padaryta - tas... Marija: Tiesa, bet kitą kartą taip nebedaryk.
Aušra: Tikrai ne, nežinau, kaip pažiūrėsiu Margaritai į akis... Negaliu net pagalvoti, kaip ji man galėjo pasiūlyti tokią išeitį. Žinau, kad ir aš kvailai pasielgiau, bet tikri draugai taip nesielgia...