Sveiki... Esu vaikinas, man netrukus bus 17 metų. Depresija sergu 3-4 metus. Nuolat lankausi pas psichiatrą... Jau metus vartoju antidepresantus... Iš pradžių padėjo, tačiau dabar nebepadeda... Kartais guliu lovoje 3 dienas... Kai tėvai priverčia, atsikeliu... Maitinuosi blogai... Sveriu apie 50 kg, ūgis - 172 cm... Kyla minčių apie savižudybę arba pabėgimą iš namų. Būna taip, kad prasideda nerviniai traukuliai, dreba ir prakaituoja rankos arba visas kūnas... Visada būnu išsiblaškęs... Pablogėjo atmintis... Neatsimenu draugų vardų... Nieko nenoriu matyti... Nei tėvų, nei bendraklasių... Pradėjau pyktis su mama... Naktimis neužmiegu... Dažnai pravirkstu... Neturiu jėgų... Nebežinau, ką daryti... Norėčiau atsigulti į kokią nors ligoninę, kad ir į psichiatrijos... Labai noriu pasveikti... Būti koks buvau... Tik bijau, kad bus blogai su mokslais, nes šiais metais man
egzaminai... Tėvai į mane žiūri pesimistiškai... Jie galvoja, kad aš nenoriu lankyti mokyklos... Bet taip nėra... Kai jie paklausia, kas man yra, aš jiems nieko neatsakau... Pats norėčiau žinoti, kas man... Dabar apsimetu, kad viskas gerai ir kad man jau geriau, bet tai netiesa... Tiesiog darau taip, kad kiti nesijaudintų, t. y. tėvai, keletas artimiausių draugų, kuriems rūpiu... Ką man toliau daryti? Į ką kreiptis pagalbos?..