1. Knarkimas yra įprasta problema, ypač vyrams, tačiau tai nėra žalinga?
Knarkimas daugeliui žmonių nėra kenksmingas, bet tai gali būti miego sutrikimo – kvėpavimo sustojimo – simptomas, ypač jei dieną esi mieguistas (-a). Jeigu nuolat ir dažnai knarki, gali būti, kad Tavo kraujo spaudimas padidėjęs.
Kyla klausimas – ar tai išgydoma? Taip! Jei knarki, kreipkis į gydytoją.
2. Net ir mažai miegojęs, kitą dieną gali būti geros nuotaikos ir aktyvus?
Sakoma, kad daugumai suaugusių reikia 7–8 valandų miego per parą, kad galėtų gerai dirbti, būtų sveiki ir saugūs. Kas atsitiks, jei per mažai miegosi? Pablogės Tavo sveikata, gali nutukti, gali padidėti kraujo spaudimas, pasikeis tavo nuotaika ir elgesys, sumažės darbingumas, atidumas, dėmesys, gali susižaloti kelyje, mokykloje ar namuose.
3. Nuolat eini miegoti ir keliesi tuo pačiu metu. Tačiau savaitgalį galima miegoti tiek, kiek norisi?
Kadangi tavo organizmas turi miegojimo-kėlimosi „tvarkaraštį“, savaitgalį turėtum keltis tuo pačiu laiku.
4. Gulėjimas šiltoje vonioje, knygos skaitymas yra tik būdai gerai praleisti vakarą, tačiau užmigti jie nepadeda?
Prieš eidamas (-a) miegoti stenkis užsiimti atpalaiduojančia veikla. Jokiu būdu nepradėk dirbti nebaigtų darbų, nespręsk šeimoje iškilusių problemų, nedalyvauk varžymosi žaidimuose ir neužsiimk kita aktyvia veikla. Prieš miegą gali pagulėti šiltoje vonioje, bet nelabai ilgai, kad neperkaistum. Taip pat nebūk prieš miegą ryškioje šviesoje, nes ryški šviesa „pasako“ smegenims, kad reikia keltis, o ne miegoti gali neužmigti.
5. Oro kondicionierius, lango atidarymas padeda neužmigti vairuojant?
Jeigu jautiesi mieguistas (-a), nepadės nei atidarytas langas, nei įjungtas kondicionierius. į saugią vietą ir 15–45min. nusnausti. Gėrimai, turintys kofeino (kava, arbata, energiniai gėrimai) gali padėti neužmigti, bet jie suveikia tik po 30 min. Ir labai trumpam. Tad prieš ilgą kelionę išsimiegok.
6. Televizorius ir kompiuteris miegamajame. Ar tai gerai?
Miegamasis – poilsio vieta. Tad kompiuterio ir televizoriaus jame nereikia. Prisimink, kad lova skirta tik miegui. Jeigu koks nors daiktas tau trukdo – išneški jį į kitą kambarį arba paslėpk, kad nematytum.
7. Mieguistumas dieną rodo, kad žmogus nepakankamai miega?
Nebūtinai. Mieguistumas – būsena, kuri gali atsirasti net ir pakankamai pamiegojus naktį. Kodėl žmogus būna mieguistas? Tai gali būti užslėptos ligos ar miego sutrikimo ženklas. Ar mieguistumas dieną pavojingas? Taip, vairuojant, mokantis ar dirbant blogina protinius gebėjimus.
8. Tokie sveikatos sutrikimai kaip nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, depresija, diabetas yra nesusiję su miego kokybe ir trukme?
Daugybė sveikatos sutrikimų yra susiję su miego kokybe ir trukme. Pavyzdžiui, jeigu paaugliui trūksta miego, yra veikiamas jo augimo hormonas ir padidėja tikimybė priaugti svorio, taip pat padidėja kraujo spaudimas ir padaugėja širdies kraujagyslių negalavimų.
9. Treniruotę geriausia baigti bent keletą valandų prieš miegą?
Jeigu Tu reguliariai mankštinsiesi, lengviau užmigsi ir ramiau miegosi. Bet negalima sportuoti prieš pat miegą, nes aktyvi veikla daro organizmą žvalų. Mankštinkis po pietų arba mankštą baik bent 3 val. iki miego.
10. Paaugliai, kurie užsnūsta per pamokas, turi blogų įpročių (pavyzdžiui, paromis žaidžia kompiuteriu arba laiką švaisto su draugais)?
Paaugliams reikia daugiau miego nei suaugusiesiems (8,5–9,25 valandos). Bet dauguma paauglių miega trumpiau. Kodėl? Gal jie yra tinginiai ar turi žalingų įpročių? Nebūtinai! Paaugliai yra labai užimti – mokosi, dalyvauja įvairiuose projektuose, lanko būrelius, padeda tėvams. Jie vėlai eina miegoti ir anksti keliasi, todėl neišsimiega.