Apvaisinimas įvyksta spermijui susiliejus su kiaušialąste. Lytinių santykių metu įvykus ejakuliacijai, apie 3–5 ml spermos patenka į užpakalinį makšties skliautą. Spermoje būna apie 350 milijonų spermijų, kurie juda aukštyn pro gimdos kaklelį kiaušintakių link, į kuriuos jie patenka po maždaug 1,5 valandos. Manoma, kad gimdoje spermijai išlieka gyvybingi ir geba apvaisinti kiaušinėlį dar 2–3 paras. (Bet ne viskas, kas pateko lytinio akto metu, o tai, kas liko po jo.) Dauguma spermijų pakeliui žūva, kiaušintakį pasiekia apie 300–500 spermijų, kurių vienas apvaisina kiaušinėlį.
Spermijui prasiskverbus pro kiaušinėlio apvalkalą, susilieja abiejų ląstelių branduoliai ir, besidauginant ląstelėms, pradeda vystytis naujas organizmas. Per maždaug 3–6 paras gemalas pasiekia gimdos ertmę. Per šį laikotarpį gemalą jau sudaro visa grupė ląstelių, kurios vėliau pasidalins į dvi dalis: vienos jų formuos vaisiaus kūną, kitos – vaisių maitinantį organą – placentą (bet placenta neatsieta nuo vaisiaus kūno – jį dengia).
Pasiekus gimdos ertmę, gemalas dar porą dienų neturi patvaraus ryšio su motinos organizmu ir tik po 8–10 dienų nuo apvaisinimo jis įsiskverbia į gimdos gleivinę. Šis procesas vadinamas implantacija.
Kol gemalas neįsiimplantavo, jis lengvai pažeidžiamas, todėl iki implantacijos visi vaisiui kenksmingi faktoriai (įvairūs medikamentai, toksinės medžiagos ir kt.) yra pražūtingi. Tai reiškia, kad jų paveiktas gemalas žūva ir pasišalina per mėnesines. Taigi neretai moteris taip ir nesužino, kad buvo pastojusi.