Pirma istorija. Lina su didžiuliu nusivylimu prisimena, kas jai nutiko anksčiau. Ji jau turėjo dukterį, antram vaikui dar nebuvo pasiruošusi (manė, vėliau). Kontraceptinės tabletes Linai rekomendavo draugė, sakiusi, kad ši priemonė – tinkama apsauga nuo nėštumo. Nuėjusi į vaistinę jų pirkti, Lina pagalvojo, kad eiti į polikliniką recepto – tik laiko gaišimas, nes vaistinėje tabletes parduoda be recepto. Taigi ji nusipirko.
Kurį laiką pavyko mėgautis „meile be pasekmių“. Lina kasryt išgerdavo piliulę, trukdančią jos kūne užsimegzti gyvybei. Kai pradėjo pykinti ir kamuoti silpnumas, moteris kreipėsi į medikus. Ji nė neįtarė, kad yra nėščia. „Mane ištiko šokas, kai sužinojau, jog nėštumas jau šešiolikos savaičių. Net nenorėjau tikėti – juk tuos tris mėnesius reguliariai kraujuodavau. Mėnesinės buvo trumpos ir negausios. Dėl jų niekaip negalėjau įtarti, jog pastojau“, – prisimena Lina. Iš pradžių ji išgyveno dėl neplanuoto nėštumo, bet ne dėl to, jog keturis nežinojimo mėnesius kasdien gėrė kontraceptines piliules.
Gydytojai nerimavo dėl kūdikio sveikatos būklės. Patikrinimo echoskopu metu paaiškėjo, kad kūdikio smegenys ne tokie, kokie turėtų būti.
Lina neslepė daug galvojusi apie abortą. Kartu su vyru tarėsi, svarstė, ką pasirinkti – abortą ar gimdymą. Galvojo, gal vaiko negalia nebus sunki, todėl kūdikį pasiliko.
Lina prisimena: „Kai gimė dukra, apėmė didelis džiaugsmas, Galva nebuvo didelė, kvardratinė ar kitokia, galvojau, kad viskas neblogai. Tačiau nuėjus pasitikrinti pas gydytojus, tyrimai parodė, jog dukrai yra širdies ir smegenų problemų“. Tai, jog mažylė vėliau susirgo cerebriniu paralyžiumi, taip pat neatsiejama nuo ankstesnio kontraceptikų vartojimo.