Man buvo keturiolika metų, kai įsimylėjau savo brolio geriausią draugą Tomą. Jis buvo vyresnis už mane penkeriais metais. Tomas buvo gražus, mokėjo juokauti ir visus pralinksmindavo. Be to, jis visada labai skaniai kvepėdavo... Tomas beveik kiekvieną dieną ateidavo pas mano brolį, taigi aš dažnai jį matydavau. Visaip bandžiau atkreipti jo dėmesį, bet jam buvau jo draugo mažoji sesutė. Kiekvieną kartą, kai jį pamatydavau, atrodė, kad pilve skraido drugeliai. Aš jį įsimylėjau ir, atrodė, negalėjau be jo gyventi!
Kai man suėjo penkiolika metų, pajutau, kad Tomas vis dažniau mane užkalbina, vis dažniau atsisėda prie manęs ir įdėmiai žiūri. Buvo smagu. Kartą jis pakvietė mane į pasimatymą! Aš svaigau iš laimės. Tas pasimatymas buvo nuostabus. Mano mama vis klausinėjo, kodėl aš tokia linksma (nes anksčiau pykdavau ant visų ir dažnai būdavau blogos nuotaikos). Aišku, aš jai nepasakojau apie Tomą, žinojau, kad būtų uždraudusi mums susitikinėti. Mama apie jaunimą nieko nesupranta. Netrukus Tomas pasiūlė man būti jo panele. Aš buvau labai laiminga. Atrodė, kad galėčiau apkabinti visą pasaulį. Kai jis mane pirmą kartą pabučiavo, jaučiausi kaip danguje. (Išversta, kad pakilau iki dangaus.)
Mes susitikdavome kiekvieną vakarą. Tomas buvo labai geras ir dėmesingas. Netrukus jis pradėjo sakyti, kad jeigu mes mylime vienas kitą, tai galėtume mylėtis. Aš norėjau įrodyti Tomui, kad aš jį tikrai myliu. Atrodė, kad Tomą kasdien myliu vis labiau.
Aš galvojau: jeigu mes pasimylėsime, tada jau tikrai visą gyvenimą būsime kartu. Ir tai įvyko. Nežinau, kodėl, bet po pirmojo karto buvo labai liūdna ir tuščia viduje. Viską papasakojau savo draugei. Ji mane išvadino kvaile. Bet aš taip mylėjau Tomą. Mes mylėdavomės beveik kiekvieną vakarą. Kartais, kai mylėtis nenorėdavau, Tomas nusimindavo, būdavo suirzęs ir net piktas, sakydavo, kad aš jo nemyliu. Tada man būdavo jo gaila ir aš sutikdavau.
Vieną dieną pamačiau Tomą gatvėje labai meiliai kalbantį su kita mergaite. Aš supykau ir nubėgau namo, galvojau jis ateis, atsiprašys, bet ne.
Kitą dieną Tomas man pasakė, kad nori su manimi skirtis. Nepaaiškino, kas blogai, kokios problemos, tiesiog pasakė, kad nebenori su manim draugauti, kad meilė pasibaigė. Verkiau ir norėjau tik mirti. Draugaudama su Tomu, būdavau tik su juo, todėl nutolau nuo savo draugų. Dabar, kai man taip reikėjo palaikymo, draugų nebuvo... Jaučiausi vieniša ir nereikalinga.
Praėjo septynieri metai po išsiskyrimo su Tomu, suprantu, kokia buvau kvaila. Juk tikra meilė niekada nereikalauja, tikra meilė laukia. Jei Tomas būtų mane mylėjęs, jis būtų laukęs ir neprašęs manęs mylėtis. Buvau jauna ir kvaila. Gailiuosi, kad išbarsčiau save, atidaviau savo skaistumą nevertam žmogui. To nesusigrąžinsiu. Laimė, kad tada nepastojau ar neužsikrėčiau kokia lytiškai plintančia liga.