Veiksmažodis
Kalbos dalys
Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis, laikais, skaičiais, nuosakomis. Veiksmažodis turi tris nuosakas:
- Tiesioginė (pvz., valgo, valgė, valgys) – nusako iš tikrųjų vykstantį veiksmą.
- Tariamoji (pvz., valgyčiau, valgytų) – reiškia galimą veiksmą esant tam tikroms sąlygoms.
- Liepiamoji (pvz., valgyk) – reiškia liepimą ar raginimą.
Tariamoji ir liepiamoji nuosakos neturi laikų.
Veiksmažodžio pagrindinės ir išvestinės formos
- Pagrindinės formos: bendratis, esamojo ir būtojo kartinio laiko III asmuo (pvz., skaityti, skaito, skaitė).
- Išvestinės formos: būtasis dažninis ir būsimasis laikas, tariamoji ir liepiamoji nuosaka, dalyviai, padalyviai, pusdalyviai.
Asmenuotės
- Nustatomos pagal esamojo laiko III asmens galūnę.
- Pvz.: padeda, auga.
BEASMENIAI VEIKSMAŽODŽIAI
- Neturi asmens (pvz., temsta, maudžia).
- Kaitomi tik laikais.
- Reiškia savaime vykstantį veiksmą.
VEIKSMAŽODŽIŲ SKAIČIAI IR ASMENYS
- Vienaskaita:
Aš (dainuoju), Tu (dainuoji), Jis/Ji (dainuoja).
- Daugiskaita:
Mes (dainuojame), Jūs (dainuojate), Jie/Jos (dainuoja).
VEIKSMAŽODŽIO LAIKAI
Esamasis laikas (dabartis)
- Rodo veiksmą, vykstantį dabar: (rašo, laukia, žaidžia).
- Pvz.: verkiame, plaukiate.
Būtasis kartinis laikas (praeitis)
- Rodo vieną kartą vykusį veiksmą: (pvz., stovėjo, keliavo).
- Jei galūnė -o, antrojo asmens galūnė -ai; jei -ė, antrojo asmens galūnė -ei:
- Jis ėjo – Tu ėjai,
- Jis traukė – Tu traukei.
Būtasis dažninis laikas (praeitis)
- Rodo dažnai vykusį veiksmą: (kasdavo, žaisdavo, dirbdavo).
Būsimasis laikas (ateitis)
- Rodo, kad veiksmas vyks ateityje: (rašysiu, lauks, skaitysite).
- Pvz.: vežti – veš, žūti – žus.
TARIAMOJI NUOSAKA
- Reiškia tariamą, sąlyginį veiksmą: (rašytų, bristų).
- Pvz.:
Aš skaityčiau, Tu skaitytum, Mes skaitytume.
LIEPIAMOJI NUOSAKA
- Reiškia skatinimą veikti (auk, vežkite).
- Pvz.: tegu auga, tegu veža.
SANGRĄŽINIAI VEIKSMAŽODŽIAI
Tarpusavio veiksmą (pvz., stumdosi).
Turi dalelytę -si (pvz., prausiasi, rengiasi).
Gali reikšti:
Veiksmą sau (pvz., šukuojasi),