Stabligė – ūminė infekcinė liga, kuria sergant apnuodijama centrinė nervų sistema ir dėl to kyla kūno raumenų traukuliai. Stabligę sukelia bacila (lazdelės formos bakterija), kuri gyvena gyvulių, ypač arklių, žarnyne. Mėšlu tręštame dirvožemyje yra bakterijų sporų, kuriomis galima užsikrėsti susižeidus dirbant darže. Pro pažeistą odą bakterijų sporos patenka į žaizdą. Patekusios į audinius, kur mažai deguonies, sporos virsta bacilomis ir pradeda gaminti stiprų nuodą, kuris patenka į nugaros ir galvos smegenis. Nuodas sukelia neuronų (nervinių ląstelių) jautrumą, raumenų įtempimą, traukulius. Nuo susižeidimo iki ligos pradžios praeina 6–14 dienų. Smarkiai skauda žaizdą, pradeda trūkčioti sužeistos galūnės raumenys, atsiranda kramtomųjų raumenų spazmas (trukdo išsižioti), prasideda skausmingi veido, galūnių ar kitų kūno vietų raumenų traukuliai, per kuriuos ligonis prakaituoja, dūsta. Dėl dažnų traukulių būna sunku kvėpuoti, todėl ligonis gali uždusti. Sergant stablige, gydoma ligoninėje. Ligoniui labai svarbu ramybė, tinkama slauga. Susižeidus, jei žmogui įkanda gyvulys, smarkiai nudegus, nušalus, būtina kreiptis į gydytoją, kad suleistų stabligės serumo. Lietuvoje vaikai skiepijami nuo stabligės specialia vakcina, kuri organizmą saugo 10 metų.