Pūlinys (abscesas) – pūlių telkinys, susidaręs dėl pūlinio uždegimo, tam tikroje audinio dalyje. Nuo sveikųjų audinių pūlinį atskiria kapsulė. Uždegimą sukelia bakterijos (stafilokokai, streptokokai), kurios patenka pro odos, gleivinės sužeidimus, švirkščiant vaistus, rečiau užsikrečiama per kraują iš kito pūlinio židinio (pvz., šunvotės). Susidarius pūliniui negiliai raumenyse, oda arba gleivinė apie jį parausta, patinsta, tampa karšta, pažeistą vietą veržia, skauda. Spaudžiant tą vietą juntamas susitelkęs skystis. Kartais pūlinys susidaro giliai audiniuose arba organuose (pvz., kepenyse, plaučiuose, smegenyse). Dažnai pūlinys pratrūksta savaime: į išorę (buvusi pūlinio ertmė lengvai išsivalo) arba į kurią nors kūno ertmę (tada gali prasidėti pleuritas, meningitas ir kt.). Nedidelis pūlinys, jei neišnyksta savaime, gydomas poliklinikoje chirurgo, didelis – tik ligoninėje. Išvengti pūlinio padeda asmens higienos laikymasis. Odą arba gleivinę apie pažeistą vietą reikia patepti brilianto žaluma arba jodu. Jei vieta, į kurią įšvirkšta vaistų, po kurio laiko patinsta, parausta ir ima skaudėti, reikia kreiptis į gydytoją, kuris patars, kaip gydytis, kad nekiltų sunkių komplikacijų (pvz., kraujo užkrėtimas).