Paralyžius – nervų veiklos sutrikimas, pasireiškiantis kūno ar jo dalių nevaldymu. Gali atsirasti dėl galvos ar nugaros smegenų uždegimo, naviko, traumos, sutrikus nervų sistemos kraujotakai. Centrinis paralyžius ištinka, kai pažeidžiamas galvos smegenų žievės judėjimo centras. Tada gali paralyžiuoti vieną kūno pusę, vieną ranką ar vieną koją ir t. t., bet visada būna priešingoje, nei smegenų pažeidimas, kūno pusėje. Periferinis paralyžius ištinka, kai pažeidžiamas nugaros ar galvos smegenų judėjimo periferinis centras ir judinamasis laidas. Pvz., pažeidus nugaros smegenis per juosmeninį sustorėjimą, ištiks kojų periferinis paralyžius, ir sumažės žmogaus kojų raumenų tonusai, išnyks odos, sausgyslių ir kt. refleksai, atrofuosis (susilpnės, sunyks) raumenys. Cerebrinis paralyžius – padėties ir judesio sutrikimas, atsiradęs dėl nesubrendusių smegenų pakenkimo. Vaikų, patyrusių gimdymo traumą, kūno judesiai sutrinka, jie sunkiai vaikšto, todėl dažniausiai sėdi neįgaliųjų vežimėliuose. Jų rankos juda nevalingai, dėl to jiems sunku paimti daiktus.