Neišnešiotas naujagimis – naujagimis, gimęs prieš laiką (22–37 nėštumo savaitę) ir sveriantis ne mažiau kaip 500 gramų. Dažniausios neišnešiojimo priežastys: nėščiosios ligos, fizinės ar psichinės traumos, rūkymas, alkoholio vartojimas, anksčiau buvę abortai, gimdoje besivystančio vaisiaus ydos (nukrypimai). Neišnešiotas naujagimis būna silpnas, dažniau serga, jo vidaus organai dar nepakankamai gerai funkcionuoja. Neišnešiotam naujagimiui reikia ypatingos priežiūros, todėl jis slaugomas specialioje naujagimių palatoje, guli inkubatoriuje, kur reguliuojamas drėgnumas, temperatūra ir deguonies kiekis. Naujagimis išleidžiamas namo, kai jo organai pradeda gerai funkcionuoti, jis priauga svorio ir būna sveikas. Neišnešiotas naujagimis pirmus metus vystosi lėčiau nei jo bendraamžiai. Tinkamai maitinamas ir prižiūrimas toks naujagimis jau pirmų metų pabaigoje pasiveja išnešiotus bendraamžius.