Narkozė – būklė, kai ligonis, paveiktas tam tikrų priemonių, neturi sąmonės ir nejaučia skausmo. Narkozę sukeliančios medžiagos gali būti švirkščiamos į veną (intraveninė narkozė), leidžiamos į raumenis (intraraumeninė narkozė), įkvepiamos (inhaliacinė narkozė). Narkozė, kitaip – bendroji anestezija, dažniausiai taikoma per operacijas. Siekiant sumažinti skausmą ar nuskausminti tik tam tikrą dalį, daroma dalinė nejautra (pvz., gydant dantis, sulaužytą ar patemptą galūnę, atliekant Cezario pjūvį, kai kurias nesudėtingas operacijas).