[lot. ordo – tvarka, eilė]: 1. uždara katalikų vienuolių organizacija, turinti savus įstatus. Pvz., Jėzuitų ordinas; 2. viduramžiais – katalikų vienuolių riterių karinė organizacija, kuri grobė svetimas žemes, Pvz., Kryžiuočių ordinas, Kalavijuočių ordinas; 3. aukštesnis už medalį apdovanojimas, teikiamas už ypatingus nuopelnus. Pvz., ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“.