[lot. magistre – viršininkas, mokytojas]: 1. Vakarų Europoje viduramžiais – katalikų bažnyčios riterių ordino viršininkas, pvz., Kryžiuočių ordino didysis magistras; 2. mokslo laipsnis, suteikiamas kai kurių šalių aukštųjų mokyklų absolventams, turintiems bakalauro laipsnį, baigusiems 1–2 metų papildomą kursą, išlaikiusiems egzaminus ir apgynusiems magistro darbą; 3. asmuo, turintis magistro laipsnį.