[lot. depositum – kas atiduota saugoti]: 1. materialinė vertybė, atiduota valstybinei įstaigai saugoti ir, susidarius nustatytoms sąlygoms, grąžinama davusiam ją asmeniui arba jo nurodymu perduodama kitam asmeniui. Pvz., pirkėjas pirkdamas produktą stikliniame butelyje sumoka nustatyto dydžio depozitą (užstatą), kurį vėliau gali susigrąžinti atnešęs tą butelį į surinkimo vietas prekybos centruose arba pridavęs jį į tam skirtus specialius surinkimo automatus; 2. indėlis banke arba taupomojoje kasoje. Pvz., norint atsidaryti sąskaitą su čekių knygele, prieš gaunant knygelę banke ar kitoje finansinėje institucijoje, teikiančioje šią paslaugą, turite deponuoti (t. y. palikti saugoti) tam tikrą pinigų sumą. Jūsų pasirašytą čekį su nurodyta suma gavęs asmuo, atvykęs į banką, galės bet kada jį išsigryninti, kol išgrynintos sumos neviršys jūsų deponuotos pinigų sumos, t. y. depozito.