Nilo potvynių paslaptis

Tūkstančius metų egiptiečių išminčiai mėgino įminti Nilo potvynių mįslę. Dabar žinoma, kad upę maitina Baltojo ir Mėlynojo Nilo aukštupių sritys. Baltasis Nilas išteka iš Vidurio Afrikos, kur ištisus metus gausu kritulių. Vingiuodama per sausringas Sudano vietoves ir dykumas upė daug vandens išgarina. Ties Hartumu į Baltąjį Nilą įteka sraunus, giliais tarpekliais iš Etiopijos kalnyno atskubantis Mėlynasis Nilas. Nuo šios santakos ilgiausia Afrikos ir pasaulio upė vadinama Nilu. Etiopijos kalnyne liūtys pliaupia per patį vasaros įkarštį – nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio. Šios liūtys ir sukelia galingą Nilo potvynį.