Afrikos gyventojai yra dviejų rasių. Šiaurinėje dalyje gyvena arabai ir berberai, kurie yra europidai. Tai vadinamoji arabiškoji Afrika. Likusioje teritorijoje gyvena juodaodžiai. Ši žemyno dalis vadinama „juodąja“ Afrika. Abi dalys skiriasi ne tik žmonių odos spalva, bet ir kultūra, tradicijomis, tikėjimu, ūkiu lygiu.

Afrikos juodaodžiai vieni nuo kitų gerokai skiriasi tamsios odos atspalviais, ūgiu, veido bruožais, galvos forma. Pavyzdžiui, Nilo aukštupio baseine gyvenantys nilotai yra aukšti (vidutiniškai 180–200 cm), liekni. Jų oda ypatingai tamsi, beveik juoda. Bantų oda šviesesnė, dažnai šokolado atspalvio. Veidai paprastai platūs, plokščios nosys, storos lūpos. Kongo miškuose gyvena vieni iš žemiausių žmonių Žemėje – pigmėjai. Šiaurės Afrikos pietvakarių srityse išsikirė bušmenai ir hotentotai. Jų oda gelsva, veidas platus ir plokščias. Šie žmonės panašūs į mongoloidus.

Tautų ir kalbų Afrikoje daugiau nei valstybių. Labai retai viena tauta sudaro šalies gyventojų daugumą. Afrikoje gyvenama dešimtys tautų. Jos dar skirstomos į gentis, kurių kalba ir dalis tradicijų gyvenamoje šalyje, bet su sava tauta ar gentimi. Daugiausia (apie 600) kalbų priskiriama bantų kalboms. Bantų tautos gyvena nuo Gvinėjos įlankos vakaruose, pakrantės iki Afrikos pietų pakraščio. Bendrataučiai dažnai pasirenka vieną kurią kalbą. Afrikos rytuose (Kenijoje, Tanzanijoje, Ugandoje) šnekama daugiausia suahilių kalba.