Geografinė padėtis ir paviršiaus įvairovė.

Afrika yra antras pagal dydį žemynas po Azijos. Žemynas beveik simetriškai išsidėstęs abipus pusiaujo tarp 35° šiaurės ir pietų platumos lygiagrečių. Dėl to didžioji Afrikos dalis yra karštojoje šilumos juostoje.

Šis žemynas yra dalis Afrikos plokštės, kuri lėtai juda į šiaurę ir nyra po Europos plokšte. Tai sukelia stiprius žemės drebėjimus Šiaurės Afrikoje ir Pietų Europoje. Dėl tokio plokščių judėjimo žemyno šiaurės vakaruose iškilo aukšti Atlaso kalnai. Savo kilme jie labai panašūs į Alpes ir yra jauniausia žemyno dalis.

Afrikos geologinis pagrindas – sena platforma iš labai kietų uolienų. Seniausios apie 3 mlrd. metų. Žemyno vidinių sričių paviršius primena banguotą lygumą.

Milžiniški plokščiakalniai čia kaitaliojasi su judomais. Žemumos Afrikoje driekiasi tik vandeningų bei jūrų pakrančių.

Ne visa Afrikos žemės pluta yra rami. Ypač aktyvi ji žemyno rytuose. Čia labai seniai Žemės pluta vienur iškilo, kitur nugrimzdo. Labiausiai judriosios sritys vadinamos grabenais. Giliausiose jų vietose tyvuliuoja siauri ir labai gilūs ežerai. Ilgiausi iš jų – Niasa ir Tanganika. Tarp lūžių juostų rytinėje Afrikos dalyje yra didžiausias žemynė Viktorijos ežeras.