Prieš daugelį šimtmečių sąvoka "kultūra" reiškė žemdirbystę ir gyvulių auginimą. XVII a. šis žodis pirmą kartą buvo pavartotas žmonių išradimams įvardyti. Kurčiųjų kultūros pradžia siejama su specialių internatinių mokyklų steigimu. Jose pirmą kartą susiformavo dideli kurčiųjų bendruomenių būriai ir gimė šiuolaikinės gestų kalbos. Kurčiųjų kultūrą sudaro: žinios, istorija, sava bendravimo sistema (gestų kalba), teisė, menas su savomis meninės raiškos formomis (pavyzdžiui, gestų poezija), moralė, religija, papročiai ir bendros kurčiųjų vertybės bei institucijos.

Pasaulyje yra daug kurčiųjų bendruomenių, jos vartoja skirtingas gestų kalbos formas ir turi skirtingas kultūrines normas, kurios priklauso nuo tautybės ir kilmės. Būtent todėl kurčiųjų kultūra yra tokia įvairi.

Lūžio taškas kurčiųjų kultūrinio sąmoningumo raidoje buvo Williamo Stokoe amerikiečių gestų kalbos gramatikos aprašymas (1960 m.) ir žodyno sukūrimas (1965 m.). Jis pirmą kartą pavartojo terminą "kalbinė bendruomenė". Nuo to laiko pasikeitė kurčiųjų požiūris į save. Vis dažniau kurtumas buvo suprantamas tiesiog kaip būklė, o ne kaip negalia. "Kurčiųjų kultūra" skamba pozityviai, ji apibrėžia pasididžiavimą ir visišką pripažinimą, džiaugsmą dėl savo tapatybės ir priklausymo kalbinei mažumai.

Kurčiųjų teisės

Per šimtmečius buvo išleista daugybė teisės aktų, kuriuose apibrėžtos visų žmonių teisės. Vienas iš svarbiausių dokumentas buvo 1948 m. paskelbta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Joje teigiama, kad visi žmonės yra laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Tačiau neįgaliesiems gali kilti sunkumų naudotis tam tikromis teisėmis. Todėl jiems turėtų būti suteiktos papildomos teisės, kad būtų sulygintos jų galimybės. Šios papildomos teisės yra aprašytos dokumentuose, pvz: - 1979 m. Kurčiųjų ir aklųjų teisių deklaracijoje. - Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 m. priimtoje Neįgaliųjų teisių konvencijoje (30 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad vyriausybės pripažintų specifinę kultūrinę ir kalbinę tapatybę, įskaitant gestų kalbas ir kurčiųjų kultūrą). 1951 m. dvylikos nacionalinių kurčiųjų organizacijų iniciatyva buvo įkurta Pasaulio kurčiųjų federacija. Tai pirmoji socialinio pobūdžio tarptautinė kurčiųjų organizacija, siekianti įgyvendinti kurčiųjų teises.

Audizmas yra terminas, kuris vartojamas išreišikiant neigiamą požiūrį į kurčiuosius ir neprigirdinčiuosius. Juo diskriminuojami kurtieji ir neprigirdintieji. Audizmas - tai įsitikinimas, kad gebėjimas girdėti daro žmogų geresnį už žmones, turinčius klausos sutrikimų. Audizmas suvokia kurtumą kaip negalią, kuri neleidžia kurtiesiems dalyvauti kultūroje ir darbo rinkoje. Dažniausiai tokias neigiamas nuostatas išsako žmonės, kurie neturi tiesioginio kontakto su kurčiaisiais ir nemoka gestų kalbos. Labai svarbu plėsti žinias ir supratimą apie įvairias bendruomenes, ne tik kurčiųjų, ir pabrėžti tarp jų esančiius  panašumus. Reikia pažinti ir suvokti mažumų kultūrinius ypatumus, kurie skiriasi nuo daugumos kultūros.

Kurtystė iš didžiosios K

Kurtieji iš didžiosios raidės - tai žmonės (kurtieji arba girdintieji), kurie save tapatina su kurčiųjų kultūrine bendruomene. Rašant „Kurtieji“ didžiąja raide norima pabrėžti, kad tai yra kultūrinė grupė, o ne klausos negalią turintys žmonės. Kurtieji turi savo kalbą, istoriją, vertybių sistemą ir normas. „Kurtieji“ iš didžiosios raidės  savyje neieško klausos sutrikimų. Jie tiesiog naudoja kitokią komunikacijos rūšį - vaizdinę-erdvinę, o ne garsinę.

Kurtieji menininkai

Menininkas - tai žmogus, kuris pateikia savitą pasaulio vaizdą. Jo darbai primena tikrovę, bet nėra tiksli jos kopija. Sakoma, kad menininkas pateikia savo pasaulio viziją. Tarp menininkų yra daug kurčiųjų. Kai kurie iš jų gimė kurčiais, kiti apkurto vėliau. Jų darbai labai vertingi ir svarbūs žmonijai. Visame pasaulyje yra žinomi Liudvikas van Bethovenas - kompozitorius, Helen Keller - kurčneregė rašytoja ir visuomenės veikėja, Daglas Tilden - amerikiečių skulptorius.

Neseniai atsirado frazė "kurčiųjų menas". "Kurčiųjų meno" krypties menininkai rodo pasaulį, matomą kurčiųjų arba jame gyvenančių žmonių akimis. Dažnai atsiranda rankų, akių, ausų, burnos ir gestų kalbos motyvai.

De'VIA yra kurčiųjų menininkų suformuotas meninis judėjimas, kuriuo jie išreiškia savo kaip kurčiųjų  patirtį. Terminas buvo sukurtas 1989 m. ir reiškia "Deaf View Image Art" (kurčiųjų vaizdų menas). Kurčiųjų menas apima visus kurčiuosius menininkus, tačiau De'VIA gali kurti ir kurtieji, ir girdintieji, jei jie parodo kurčiųjų patirtį ir perspektyvą. Pavyzdžiui, girdintis menininkas CODA (girdintis vaikas, turintis kurčius tėvus) gali prisidėti prie De'VIA, jei jo darbuose naudojami specifiniai De'VIA elementai, pavyzdžiui, ryškios spalvos, įvairios tekstūros, stiprus centrinis vaizdas, perdėtai vaizduojami veido bruožai, akys, lūpos. ir ausys, taip pat rankos.

Kurčiųjų kultūros vertybės

Kurčiųjų kultūros pagrindas yra gestų kalba. Kurtieji vis dažniau kelia sau klausimus: kas aš esu? Kas susiję su tuo, kad esu kurčias žmogus? Ar tai yra priežastis didžiuotis? Apie mintį būti Kurčiuoju iš didžiosios raidės, kalba daug institucijų, sukurtų siekiant paremti šios bendruomenės pastangas įgyti socialinį statusą ir pripažinti jos teises. Kurčiųjų sportininkų, menininkų ir kitų įkvėpimą keliančių žmonių istorijos įkvepia kitus. Jų darbai yra vertingi ir svarbūs žmonijai. Jie įrodo, kad ribas galima peržengti.

Vaizdo įrašas parengtas Erasmus+ projekto Nr. 2020-1-EL01-KA204-078818 ,,deAfDigitAlPlaTform” lėšomis. Daugiau vaizdo įrašų ir mokomosios medžiagos tinklapyje http://www.e-adapt.eu/lt/.