Kurtuazinė literatūra – viduramžių epochos Vakarų Europos literatūra. Susiformavo XI a. pab. Pietų Prancūzijoje. Kurtuazinę poeziją rašė klajojantys dvaro, rūmų poetai. Tai pakilaus, išdailinto stiliaus eilėraščiai, dainos ir riterių romanai, skirti riterių nuotykiams ir žygiams aprašyti, jų meilei Damai apdainuoti.